Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'.
O jūs nesivadinkite 'rabi', nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.
Kiekvienas - savo laimės kalvis. Nepamirškit, kad Jūsų vertybės kitokios nei mano, ar kitų žmonių. Vieniems rūpi papuošalai ir būti matomiems, kitiems rūpi gyventi tyliai ir niekur nesikišti. Ir tai nė kiek nereiškia, kad vienos vertybės geresnės nei kitos.
Sekti gerais pavyzdžiais ir žmones iš kurių mokotės vadinti mokytojais ar autoritetais - gražu.
Dabartiniame pasaulyje, kai visur vyrauja specializacija ir darbų pasiskirstymas daugelis gali būti mokytojais vieni kitiems. Pasidalinti informacija, pamokyti kitus to, ką žinote, pasirodyti kurioje nors srityje viršesniais - nėra blogai. Didžiavimasis savo pasiekimais - normalu. Kitų žmonių niekinimas, dėl savo pasiekimų - ne.
Ir netgi, jeigu kas nusprendžia laikyti Jėzų savo mokytoju, laikydami jį vieninteliu mokytoju (moralės srityje), klysta.
Žmogaus moralę, pasaulio supratimą lavina knygų skaitymas (pvz. rekomenduoju Orvelo knygą "1984-ieji", galų gale įvairių tautų liaudies pasakų rinkinius), o mokslininkų darbai kuo toliau tuo labiau padeda suvokti pasaulį, mūsų kilmę ir mūsų elgesį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą